- užgėlimas
- užgėli̇̀mas dkt.
.
.
užgėlimas — užgėlìmas sm. (2) 1. skausmas: Ar jau praėjo tau ausies užgėlìmas? Ds. 2. skausmas nuo nušalimo: Pasišildyk rankas, ir praeis panagių užgėlimas Brt. gėlimas; įgėlimas; užgėlimas … Dictionary of the Lithuanian Language
gėlimas — gėlìmas sm. (2), gėlimas (1) → gelti: 1. Ne toks bitės gėlimas, koks to vaiko rėkimas Pnd. 2. Įpuola koks gėlìmas Ėr. Kojų gėlimas KII112. Gėlimas vidurių SD68. Baisus širdies gėlimas Pp. Dantų gėlimas neišpasakytas Ktk. Man po tuo gėlimù… … Dictionary of the Lithuanian Language
įgėlimas — įgėlìmas sm. (2) → įgelti 1: Bičių įgėlimu žmonės gydosi rš. Raudonos gyvatės įgėlimo niekas neišgydo Dkk. | prk.: Jo satyros virsdavo žiauriu įgėlimu (įžeidimu) rš. gėlimas; įgėlimas; užgėlimas … Dictionary of the Lithuanian Language